Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Su koronaviruso infekcija nuo kovo kovojantys gydymo įstaigų darbuotojai, kaip ir buvo žadėta, vėl gaus padidintus atlyginimus. Išmokoms už gegužę, kaip ir už balandį, skirta 7,6 mln. eurų. Iš viso per pustrečio mėnesio šiam tikslui jau išmokėta beveik 18 mln. eurų.

Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje (TLK) liepos 21 dieną įvyko susitikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste Rita Šikšniene, kuri Šiaulių TLK darbuotojams perskaitė pranešimą „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Antikorupcinės aplinkos kūrimas“. STT atstovė mokymų dalyvius supažindino su aktualiausiais teisės aktais, naujausiais sociologiniais tyrimais, aptarė antikorupcinės aplinkos kūrimo galimybes valstybinėse įstaigose. „Visada džiaugiuosi kvietimu Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje skaityti pranešimą, nes Jūsų įstaiga – pažangi. Jūs padedate mums – nustatėte, kad Mažeikių ligoninėje pacientai mokėjo priemokas, ko neturėjo nedaryti“, – susitikimo metu sakė R. Šikšnienė.

Pasaulio mokslininkams aktyviai ieškant vakcinos, galinčios suvaldyti koronaviruso plitimą, specialistai primena, kad aplinkoje gyvena ir kiti pavojingas ligas sukeliantys virusai bei bakterijos. Jų sukeliamų ligų išvengti padeda skiepai. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) neseniai įsigijo apie 10 tūkst. pneumokokinės vakcinos dozių. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų rizikos grupei priklausančių vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui.

Kasmet antrą vasaros pusę, kai aprimsta egzaminų karštinė, į teritorines ligonių kasas (TLK) kreipiasi daug Lietuvos jaunuolių, vykstančių studijuoti į užsienį. Būsimieji studentai ir tęsiantieji mokslus svetur teiraujasi, ar reikia ligonių kasai pateikti kokius nors dokumentus, kad nenutrūktų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Šiemet tuo ypač domisi studijuosiantieji Jungtinėje Karalystėje (JK).

Registrų centras toliau bando atkurti serverinės veiklą. Sėkmingai šalinami nustatyti e. sveikatos gedimai, atnaujinamos aplikacijos, tačiau šis procesas imlus laikui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo medikų, farmacijos specialistų ir visuomenės supratimo. Ministerija nuolat palaiko ryšį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri atsakinga už Registrų centro veiklą, bei pačiu Registrų centru, keičiamasi naujausia informacija.

Informuojame, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. liepos 17 d. pakartotinai skyrė kompensuojamuosius sąnarių endoprotezus asmenims, kuriems nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. kovo 4 d. buvo skirtas kompensuojamasis sąnario endoprotezas, tačiau dėl karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje nebuvo suderinta operacijos data, ir šių asmenų prašymų skirti kompensuojamąjį sąnario endoprotezą vykdymas buvo sustabdytas, arba šie asmenys buvo išbraukti iš eilės.  

Po pirmadienio vakarą liūties sukeltų padarinių dauguma Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų antradienio rytą jau vėl veikė, tačiau vis dar stringa e. sveikatos sistemos veikla. Tai reiškia, kad nėra galimybės tvarkyti sveikatos duomenų e. sveikatos sistemoje, taip  pat išrašyti e. recepto, matyti paciento išdavimo istorijos ar išduoti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) pagal e. receptus. 

Po pirmadienio vakaro liūties sutrikus VĮ Registrų centro serverinės veiklai ir kol kas laikinai neveikiant Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinei sistemai (ESPBI IS, arba e. sveikata), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM ) parengė rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms, kaip elgtis, kol bus atstatyta įprasta sistemos veikla.

Ligonių kasos per keturis mėnesius Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) registruotu laišku nemokamai išsiuntė beveik 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Iš viso per šį laikotarpį buvo išduota 28,6 tūkst. ESDK. Šiuo metu tokias galiojančias korteles turi 550 tūkst. Lietuvos gyventojų.