Dienos klausimas
Ar žinote, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis 38.74 Eur?
Taip, žinau.
Nežinau.
Man neaktualu.

Pradžia


ANALIZĖ: KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ PARDAVIMO SUMA PERNAI SUMAŽĖJO

Bendra kompensuojamųjų vaistų pardavimo suma, kurią sudaro pacientų priemokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų suma, pernai sumažėjo apie 900 tūkst. eurų, lyginant su 2017 m., praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Iš viso 2018 m. kompensuojamųjų vaistų pardavimo suma sudarė per 271 mln. eurų.

 

VLK atlikta analizė parodė, jog pernai už kompensuojamuosius vaistus pacientai patys primokėjo per 39 mln. eurų – tai net 15,2 mln. eurų mažiau nei užpernai. Didžioji kompensuojamųjų vaistų kainos dalis (85,6 proc.), kaip ir kasmet, sumokėta iš PSDF – beveik 232 mln. eurų arba 14,3 mln. eurų daugiau. Taigi bendra kompensuojamųjų vaistų pardavimo suma pernai buvo mažesnė, nes sumažėjo pacientų priemokos.


„Daugiausia pacientų priemokų ir PSDF išlaidų praėjusiais metais teko kardiologinių, urogenitalinę sistemą ir lytinius hormonus, taip pat nervų sistemą veikiančius vaistus tiekiantiems gamintojams", – sako VLK vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

 

BNS nuotrauka


Pagal sumokėtas pacientų priemokas pirmavo šie gamintojai: „Les Laboratories Servier" – beveik 6,7 mln. eurų, „Menarini Groupׅ" – per 5,64 mln. eurų  ir „KRKA d.d." – per 4,1 mln. eurų. Tuo metu daugiausiai PSDF lėšų 2018 m. atiteko „Johnson & Johnson", už kurios gaminamus vaistus sumokėta per 21,8 mln. eurų priemokų. Antroje vietoje – „Novartis Europharmt Ltd", kuriai teko beveik 21,2 mln. eurų, o trečioje – „Pfizer Europe MA EEIG", kuriai skirta virš 14 mln. eurų pacientų priemokų.


VLK gauti duomenys rodo, kad iš viso daugiausia bendrai už kompensuojamuosius vaistus sumokėta už „Novartis Europharm LTD" (apie 22,2 mln. eurų), „Johnson & Johnson" (per 21,8 mln. eurų) ir „Pfizer Europe MA EEIG" (15,3 mln. eurų) gaminamus kompensuojamuosius vaistus.


Pagal kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pardavimą Lietuvos rinkoje rikiuojasi: UAB „Eurovaistinė" – už 59,08 mln. eurų, UAB „Nemuno vaistinė" – už 50,65 mln. eurų ir UAB „Gintarinė vaistinė" – už 46,61 mln. eurų.


Pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus siūlė 111 vaistų gamintojų. Visą VLK atliktą analizę (pagal gamintojų sąrašą) rasite čia, pristatymą skaidrėse – čia.


Visa kompensuojamųjų vaistų pardavimo kaina Lietuvoje susidaro iš keturių dedamųjų: vaisto gamintojo Lietuvai teikiamo parduoti vaisto gamybos kainos, didmeninio vaistų tiekėjo prekybinio antkainio, vaistinės taikomo prekybinio antkainio ir 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio. Pavyzdžiui, jei vaisto gamintojas Lietuvoje parduoda vaistą, kurio gamybos kaina yra 1 euras, tai didmeninio vaistų tiekėjo prekybinis antkainis sudarytų 0,51 euro. Vaistinės taikomas prekybinis antkainis būtų 1 euras, o dar 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio dydis sudarytų 0,13 euro. Bendra paskaičiuota kompensuojamojo vaisto pardavimo kaina būtų 2,64 euro. Tokio vaisto PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama suma (bazinė kaina) sudarytų 2,49 euro, o pacientui tenkanti priemoka – vos 0,15 euro. Taigi PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama didžioji vaistų pardavimo kainos dalis.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantas Zagrebajev
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas
Tel. (8 5) 236 4105
El. paštas rimantas.zagrebajev@vlk.lt 

 
Ligonių kasos kviečia:
 
Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222. 



Twitter MySpace LinkedIn Facebook
darbo laikas
I-IV : 8.00-12.00 12.45-17.00
V : 8.00-12.00 12.45-15.45
Gyventojų aptarnavimas